Žvėrynas – tai daugybė medinių namų, tačiau ne dėl to, kad kadaise čia būta kaimo. Priešingai – šią vietą nuo senų senovės mėgo elitas, o ne valstiečiai.
XVI a. ši teritorija priklausė didikams Radviloms: jie čia rengdavo medžiokles, galbūt net įveisė žvėrių (iš čia ir atsirado vietovės pavadinimas), sklando legendų apie buvusį medžioklės dvarelį. Ilgą laiką Žvėrynas buvo beveik negyvenamas miškas. Tiesa, XIX a. keliautojai mini, kad, nors teritorija apjuosta aštriakuolių tvora, žvėrių jau beveik nebelikę. Visiškai nauja era prasidėjo XIX a. pab. – Žvėrynu susidomėjo keli turtingi Peterburgo pirkliai. Didžiausi pokyčiai įvyko 1892 m. jo savininku tapus Vasilijui Martinsonui. Šis, suvokęs Neries užutėkyje esančios vietovės vertę, netrukus ėmėsi parceliuoti Žvėryną ir pardavinėti sklypus viloms statyti. Brangią žemę V. Martinsonas reklamavo turtingiausiuose Rusijos imperijos miestuose – Žvėryne labai paspartėjo statybos, dygo daugybė įspūdingų medinės architektūros perlų, o iki Pirmojo pasaulinio karo galutinai susiformavo dabartinis taisyklingo plano gatvių tinklas. 1938 m. medinė statyba sustojo, prasidėjo vien mūro etapas. Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje – jau ir daugiaaukščių. Vis dėlto tai buvo daroma santūriai ir prestižą rajonas išlaikė. Atkūrus nepriklausomybę, kai kuriuos sunykusius medinukus pakeitė šiuolaikiniai statiniai, tačiau atsiranda ir senosios architektūros gerbėjų, kurie unikalų medinį paveldą prikelia antram gyvenimui.
Ką sužinosi/pamatysi maršrute:
- Kokia legenda gaubia akmenį su Gediminaičių stulpais?
- Koks neįprastas vaizdas puošia Žvėryno bažnyčios altorių?
- Kuri gatvė išsiskiria tarpukario modernizmo architektūros sankaupa?
- Kur palaidotas šiuolaikinio Žvėryno įkūrėjas?
