Vilniaus Kalvarijų ištakos siekia
1347 m. jie buvo nukankinti nepaklusę nurodymams atsisakyti savo tikėjimo. 1547 m. trys kankiniai buvo oficialiai paskelbti stačiatikių šventaisiais. 1969 m. popiežius Paulius VI juos įtraukė į Romos katalikų bažnyčios šventųjų sąrašą. Šiuo metu jų relikvijos gerbiamos Vilniaus Šv. Dvasios cerkvėje. Kasmet birželio 26 d. stačiatikiai švenčia šių relikvijų perkėlimo šventę – specialių pamaldų metu atveriamas relikvijorius. Tikima, kad stačiatikių kankinių relikvijos turi gydomąją galią.
Vilniaus Kalvarijų ištakos siekia XIV a., o Kryžiaus kelias pastatytas XVII a. kaip padėka Viešpačiui už pergalę prieš kazokų kariuomenę. Tai – vienas didžiausių Kryžiaus kelių kompleksų Europoje, besidriekiantis 7 km.
Kaip ir prieš šimtus metų, taip ir dabar maldininkai eina pėsti, kad galėtų atkartoti Kristaus kančios kelią. Per Sekmines čia kalnelius pripildo graudžios piligrimų giesmės, o vasarą Vilniaus pasauliečiai pranciškonai kviečia pirmąjį mėnesio penktadienį 15 val. kartu apmąstyti Jėzaus kančią einant jo keliu.
Vilniaus Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis ir atkartoja Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją ir orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Suėmimo kelią nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų senojo miesto vartų sudaro 20 stočių, kurias žymi 8 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai, o Kryžiaus kelią nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno – 15 stočių, kurias žymi 12 mūrinių koplyčių ir 3 pačioje bažnyčioje įrengtos stotys.
Be to, galima eiti ir Marijos takeliais, kuriuos sudaro 12 stočių, jie eina priešinga Kristaus kančios Keliui kryptimi. Kalvarijų Kryžiaus kelias įtrauktas į Šv. Jono Pauliaus II kelią Vilniaus arkivyskupijoje.
Nors garsiausias Šv. Jokūbo kelias driekiasi Ispanijoje, tačiau 2016 m. Lietuva įsijungė į Europos Šv. Jokūbo kelių tinklą, pažymėdama bendras Europos krikščioniškas šaknis. Lietuvoje galima aplankyti 32 šv. Jokūbo simboliu – kriaukle – pažymėtas vietas: 11 Šv. Jokūbo bažnyčių ir kitas šventoves. Per šias senovines, maldų pripildytas vietas kiekvienas piligrimas gali nutiesti savo maršrutą, taip pat pakeliui stebėti medinius kryžius. 500 km per visą Lietuvą nuo Latvijos ir Rusijos iki Lenkijos sienos besidriekiantis kelias – gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis organizmas. Stotelėse piligrimų ir žygeivių patogumui veikia piligrimų nakvynės, maitinimo įstaigos.
Vilniuje taip pat galima aplankyti Šv. Jokūbo kelio objektus – Aušros Vartų koplyčią, Šv. Teresės bažnyčią, Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei dominikonų vienuolyną.