Eiti prie pagrindinio turinio
Neakivaizdinis Vilnius Neakivaizdinis Vilnius
Istorijos Menai Architektūra

Vilniaus vargonai

Skambantys, gaudžiantys, čiulbantys

Įrašo pavadinimas: Vilniaus vargonai Įrašo trukmė2:40

Jei mėgstate iki dangaus pakylėjančią muziką ir domitės miesto istorija, eikite pasiklausyti vargonų. Vietų, kur ne liturgijos metu galima pasinerti į šio instrumentų karaliaus gaudesį, – Vilniuje daug.  

Bažnyčių ir vienuolynų miestu vadinamas Vilnius visada garsėjo vargonais. Tačiau gaisrai, karai, okupacijos, netgi ekonominiai pakilimai ir modernizacijos keitė miesto vargonų vaizdą ir skambesį. 

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose vargonai mūsų kraštuose paminėti 1408 m., kai didysis vokiečių ordino magistras Ulrichas von Jungingenas (tas pats, su kuriuo kovėmės Žalgirio mūšyje) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Onai išsiuntė dovanų portatyvą (vargonus) ir klavikordą. 

Vilniaus vargonų aukso amžiumi vadinamas barokas, ypač vėlyvasis jo laikotarpis (XVIII a. a. p.). Senamiesčio bažnyčiose išlikę daugiausia šio laikotarpio vargonų, tiksliau, jų fasadų (prospektų). XIX ir XX a. modernizuojant vargonus, buvo keičiamas, praplečiamas ar perstatomas tik pats instrumentas, o senasis fasadas paliekamas toks pat arba tik padidinamas. Todėl už barokinio fasado dažnai galima rasti vėlesnį, pavyzdžiui, romantizmo stiliaus instrumentą. 

Vilniaus vargonų veidą keitė ne tik modernizacija, bet ir miesto okupacijos. Po 1831 ir 1863 m. sukilimų vienuolynai buvo masiškai uždaromi, o bažnyčios paverčiamos stačiatikių cerkvėmis. Dalis instrumentų tuo metu buvo sunaikinta, dalis perkelta į kitas bažnyčias. Po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje liko veikti vos kelios bažnyčios. Kitos buvo išplėštos ir nuniokotos, paverstos muziejaus, sandėliais ar sporto salėmis. Jose buvę instrumentai – sulaužyti ir išnešioti dalimis, perdirbti į vitražų rėmus ar blizges žuvims. 

Vargonų skambesys į Vilnių grįžo tik 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai vargonų specialybę Maskvos konservatorijoje baigęs Leopoldas Digrys tuometėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje atkūrė Vargonų klasę. 

Atkūrus Nepriklausomybę ir bažnyčias grąžinus tikintiesiems, kai kurie vargonai buvo atkurti, tačiau daug jų dar laukia geresnių laikų. Daugumoje bažnyčių instrumentai naudojami tik liturgijai ir nėra pajėgūs perteikti sudėtingą muzikinį repertuarą.

Taškinis maršrutas
Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!
Pradžia

Arkikatedra bazilika

(Katedros a. 2)

Judėjimo būdas
Pėsčiomis
Papildoma informacija

Maršrutą sudarė Rasa Pangonytė-Račiukaitė;

Laisvė improvizuoti!

Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Arkikatedra bazilika

Dabartinių Vilniaus arkikatedroje bazilikos vargonų istorija siekia 1859-uosius, kai čia  buvo…

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia

Puošnūs Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčios vargonai vadinami didžiausi Lietuvoje. 64…

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčia

Nedidelė, kuklių formų Šv. Kryžiaus bažnyčia sovietmečiu buvo žinoma kaip kultūrinė erdvė – 1976 m.…

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia

Kaip rašo istorikai, vargonai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje gaudė jau XVII a. pr.,…

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Šv. Kazimiero bažnyčia

Sakoma, kad Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų garsas trunka ilgiausiai: tuščioje bažnyčioje aidas…

LITURGIJAI IR KONCERTAMS | Aušros Vartų koplyčia

Vargonai, kurių skambesio galima klausytis tiesiog gatvėje. Juos įprasta vadinti Aušros Vartų…

NE BAŽNYČIOSE | Lietuvos Nacionalinė filharmonija

Vargonų istorija Lietuvos nacionalinės filharmonijos (LNF) Didžiojoje salėje prasidėjo po Antrojo…

NE BAŽNYČIOSE | Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – vieta, kur rasime daugiausia vargonų. Akademijos…

NE BAŽNYČIOSE | LDK Valdovų rūmai

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmuose esančius vargonus tikriausiai galima…

NE BAŽNYČIOSE | VU Mažoji aula

Vilniaus universiteto Mažojoje auloje esantys barokinio stiliaus vargonai – tikri keliautojai.…

NE BAŽNYČIOSE | Vilniaus rotušė

Rotušės Kolonų salės balkone esantys vargonai negali pasigirti dideliu puošniu prospektu, todėl…

NE BAŽNYČIOSE | Bažnytinio paveldo muziejus

Bažnytinio paveldo muziejuje (buv. Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia) vargonai sovietmečiu buvo…

NAUJAUSI VARGONAI | Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Pranciškonų) bažnyčia

XIV a. siekiančioje bažnyčioje stovi naujausi miesto vargonai. Kol Vilnius nebuvo patekęs į Rusijos…

NAUJAUSI VARGONAI | Vilniaus Išganytojo (Joanitų) bažnyčia

XVIII a. pr. LDK etmono ir Vilniaus vaivados Kazimiero Sapiegos iniciatyva broliams trinitoriams…

ATGIMSTANTYS VARGONAI | Šv. Dvasios (Domininkonų) bažnyčia

Vilniaus Šv. Dvasios (Dominikonų) bažnyčioje esantys vargonai – didžiausias barokinis instrumentas…

Naršai telefone?
Geriau išnaršyk sostinę!

Atsisiųsk mobiliąją Neakivaizdinio Vilniaus programėlę – pažink sostinę ir neatrastus jos kampelius.

Papildoma medžiaga