XIX a. pr. visoje Europoje nebeliko kapinių miesto teritorijoje. Ne išimtis buvo ir Vilnius. Mieste veikusi vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacija prie Šv. Onos bažnyčios nebegalėjo laidoti savo narių Šv. Ignoto bažnyčios rūsiuose ir kreipėsi į miesto administraciją leidimo steigti naujas kapines. Leidimas buvo suteiktas, o vokiečiai katalikai prižadėjo priimti ir kitus amžinojo poilsio. 1810 m. spalio 2 d. jose buvo palaidotas toks Antanas Skimburovičius, šiandien visai nežinomas žmogus, pradėjęs jau daugiau nei 200 metų besitęsiančią Bernardinų kapinių istoriją. Gana greit iškilo kolumbariumai, o 1827 m. – ir kapinių koplyčia. Dabartinį vaizdą kapinės įgavo 1861 m., kai joms buvo priskirtas naujas žemės sklypas. Bernardinų vardą gavo nuo to, kad jas tuo metu administravo Vilniaus Bernardinų bažnyčia. Iki XIX a. vid. šios kapinės buvo tokios pat svarbios kaip Rasų kapinės, senesnės už Bernardinų kapines devyneriais metais. Vėliau pirmosios Vilniaus kapinės nukonkuravo Bernardinus. Tačiau Bernardinų kapinėse ilsisi taip pat nusipelnę vilniečiai. Tokie kaip Leonas Borovskis, kuris pirmas pamatęs Adomo Mickevičiaus talentą sušuko: „Genijus, genijus gimė mūsų krašte!“ Žymus fotografas Stanislovas Filibertas Fleris ir ne mažiaus žymus Juozapas Čechavičius. Čia ilsisi garsios mokslininkų giminės Jundzilų atstovai. Dailininkai Kanutas Ruseckas, Boleslovas Ruseckas, Aleksandras ir Vincentas Sledzinskiai, medicinos profesorius Konstantinas Porcijanka, medikas ir Vilniaus tyrinėtojas Vladislovas Zahorskis, dailininkė ir lakūnė Janina Dluska. Rasite pirmojo sovietinės slaptosios tarnybos vado motinos kapą ir daugelio kitų. Tad kviečiame į kelionę žmonių gyvenimo labirintais.
Šiame maršrute sužinosite:
-Kokie žymiausi Vilniaus fotografai palaidoti Bernardinų kapinėse.
-Kur ilsisi Kristinos Sabaliauskaitė romano „Silva rerum IV“ veikėjo palaikai.
-Koks augalas puošia Lietuvos botanikos pradininko kapą.
