Eiti prie pagrindinio turinio
Neakivaizdinis Vilnius Neakivaizdinis Vilnius

2025 lapkričio 29 - sausio 7 d.

[DEMO] Kalėdos su „Neakivaizdiniu Vilniumi“: istorijos apie žiemos gatveles ir vargonus

Kalėdų dvasią galima patirti ne tik miesto centre, bet ir Vilniaus rajonuose. Pagauti šventinę nuotaiką
 juose padės Kalėdinių eglučių žemėlapis su įžiebimo datomis ir ryškiausiomis metų naujienomis rajone, taip pat atnaujintas Rogučių kalniukų žemėlapis. Be to, beveik visuose sostinės rajonuose yra tiesiogiai su žiema, Kalėdomis bei Kūčiomis susijusių gatvelių. Įsižiūrėkite – jų tinklas primena delno linijas! O galbūt Kalėdų jausmą dovanos vargonų balsai – pristatomas naujas teminis maršrutas „Vilniaus vargonai. Skambantys, gaudžiantys, čiulbantys“. Ar buvai geras miestinėtojas šiemet padės išsiaiškinti tradicinis egzaminas su klausimais apie Vilnių.

Ką sužinosi ir pamatysi

  • Kurios gamyklos cechuose filmuotos „Černobylio“ scenos?
  • Iš ko pagamintas tiltas per Kaukysos upelį?
  • Kokių įstaigų gausa kadaise garsėjo Markučiai?

Įkvepia ir panorama, ir gyventojai

Vienus kūrėjus įkvepia Vilniaus panorama… Pavyzdžiui, miesto stogai ir siauros gatvelės. Apie jas Miko Vaitkevičiaus sukurta, Jono Mašanausko sudainuota daina „Vilniaus stogai“. 7-ajame dešimtmetyje pasirodžiusį kūrinį perdainavo ne vienas žinomas atlikėjas – Tomas Augulis, Egidijus Sipavičius, Martynas Vilius, Jurgis Brūzga ir kiti. Šį pirmąjį lietuvišką twistą žinome kiekvienas. Argi mintyse jo ritmu neskamba „Senieji Vilniaus stogai, / Pražilę samana žalia…“ ir „Aš jaunas, aš jaunas, aš jaunas…“?

Dar viena legendinė daina, kurioje apdainuota Vilniaus gamta, yra „Prie pasakų miesto“. Žodžius apie meilės laukimą prie „vilnijančio Vilniaus“ parašė Paulius Širvys, muziką – Tomas Leiburas, o atliko Laimis Vilkončius ir Rimantas Jasenka. Šią dainą taip pat dainavo ir perdainavo ne vienas atlikėjas.

Žiemos žurnale NEAKIVAIZDINIS VILNIUS – rubrika ,,Rajonai dainuoja”.

Registracija prasidės

Į Neakivaizdinio Vilniaus savaitgalio renginius reikalinga registracija. Registracija prasidės 2025 m. sausio 10 d.

Naujininkai gali būti jaukūs ir nesaugūs, pasenę ir naujoviški…

Ilija Grupės „Morėsakys“ vokalistė

Rogučių kalniukų žemėlapis

Skelbti kalėdinių eglučių visuose miesto rajonuose žemėlapį jau tapo gražia (ir labai populiaria) „Neakivaizdinio Vilniaus“ tradicija. Juk šventinės girliandos žiba ne tik sostinės centre, bet ir Grigiškėse, Šnipiškėse ar Naujojoje Vilnioje. Atrasti jų istorijas bei geriau juos pažinti galima su nemokamais „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutais – rajonų studijomis. 

1. Žemutinės pilies (Valdovų rūmų) ir karališkojo renesansinio sodo ansamblis

1536 m. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, į pietus nuo kunigaikščių rūmų ir pilies gynybinės…

2. Radvilų sodai

Viena iš devynių Vilniuje esančių Radvilų rezidencijų stovėjo į vakarus nuo Žemutinės pilies, tarp…

3. Vyskupų / Goštautų sodas

XIV–XVI a. buvusioje Vilnios ir Kačergos upių santakoje (dab. Prezidentūros rūmų ir parko…

4. Pirmasis botanikos sodas

Botanikos sodo istorija neatsiejama nuo universitete dirbusių profesorių veiklos. Jo istorija – tai…

5. Botanikos sodas Bernardinų sode

2013 m. po rekonstrukcijos Bernardinų sode, į kairę nuo centrinių vartų, įrengta nedidelė…

6. Bernardinų vienuolių sodas

Bernardinų sodo teritorijoje nuo senų laikų augo miškai, pagonybės laikais laikyti šventais. Kai…

7. Istoriniai misionierių sodai

Šios teritorijos istorija prasideda nuo LDK didikų Sanguškų giminės, kai 1640 m. Jeronimas Sanguška…

8. Juozapo Strumilos sodas

1811 m. už Rūdninkų vartų, sklype tarp dabartinių Sodų ir Šv. Stepono gatvių, advokatas ir…

Instrumentų karalius

Istorijose galima pamatyti (ar išgirsti) didžiausius ir mažiausius, seniausius barokinius ir naujausius sostinės vargonus, taip pat čiulbančius paukščių balsais ar net turinčius kamščiatraukį registre, sužinoti, kur yra daugiausia vargonų, o kur jų garsas skamba ilgiausiai.

„Vargonai vadinami instrumentų karaliumi, nes gali atstoti visą orkestrą. Jie įprastai siejasi su bažnyčia ir liturgija, tačiau rengdama šį maršrutą pirmiausia galvojau apie vietas, kur galima pasiklausyti ir pasaulietinės vargonų muzikos. Ne visi žino, kad vargonus galima rasti ne tik bažnyčiose ir filharmonijoje, bet ir muziejuose“, – pasakoja maršruto autorė Rasa Pangonytė.

Gruodžio 12 d. rengiamas šio maršruto pristatymas ne tik aplankant kelias įtrauktas stoteles, bet ir klausant vargonų muzikos. Registracija į renginį bus paskelbta gruodžio 9 d. socialiniame tinkle Facebook.

Arkikatedra bazilika

Čiulbantys vargonai

Skelbti kalėdinių eglučių visuose miesto rajonuose žemėlapį jau tapo gražia (ir labai populiaria) „Neakivaizdinio Vilniaus“ tradicija. Juk šventinės girliandos žiba ne tik sostinės centre, bet ir Grigiškėse, Šnipiškėse ar Naujojoje Vilnioje. Atrasti jų istorijas bei geriau juos pažinti galima su nemokamais „Neakivaizdinio Vilniaus“ maršrutais – rajonų studijomis. 

Laisvė improvizuoti!

Tai – laisvos formos maršrutas, kuriame tikslus objektų eiliškumas nenurodytas, tad keliauk taip, kaip patogiausia tau!

Paukščių maudynių vieta, šaltinis

Šaltinėlyje pamatysite atsigerti ar nusiprausti atskrendančius paukščius. Šis ritualas ypač dažnas…

Liepsnelė

Ji vos mažesnė už didžiąją zylę. Vienas dažniausių mūsų miškų paukščių ir vienas balsingiausių…

Vabzdžių viešbutis

Rąstų rietuvės ne veltui kraunamos – jose aptinkami įvairiausi medienoje gyvenantys vabalai,…

Plėšrieji paukščiai

Plėšrieji paukščiai visada buvo įdomūs ir patrauklūs didingu stotu, lenktais snapais ir aštriais…

Stacionari lesykla

Šioje lesykloje lankosi geniai, žvirbliai, žaliukės, mėlynosios, pilkosios, didžiosios zylės.…

Varnėnų inkilai

Miško pakraštyje prie daugiabučių pamatysite daug varnėnams iškeltų inkilų. Jie mielai ten…

Nuostabus kaimynas juodasis čiurlys

Per parą čiurlys sugauna net iki 20 tūkst. smulkių vabzdžių. Čiurlys dažnai painiojamas su…

Didžioji zylė

Vienas iš žinomiausių dažniausiai matomų bei lengviausiai atpažįstamų paukščių. Viršugalvis ir…

Kikilis

Žvirblio dydžio paukštis. Nors labai dažnas (gausiausias Lietuvoje) ir jo giesmelė girdima visur,…

Genių vieta. Juodoji meleta ir didysis margasis genys

Jeigu pastebėsite banguotai skrendantį paukštį, greičiausiai tai bus genys. Šis paukštis puikiai…

Bukutis

Paukštis lengvai įsimenamas ir atpažįstamas tiek iš išvaizdos, tiek iš elgesio – tai drąsus miško…

Medžiai virtuoliai, stuobriai

Nudžiūvę medžiai, šakos, išvartos, kamienų nuolaužos yra svarbi šio draustinio ekologijos dalis.…

Neries salos

Šiose salose peri tilvikai – upiniai kirlikai ir krantiniai tilvikai. Ankstyvais rytais žuvauti…

Liputis

Šį margą paukštį, kurio plunksnų apdaras susilieja su medžio kamienu, pastebėsite, jeigu būsite…

Suolas

Sėdėdami ant šio suolelio klausykitės liepsnelės ir juodojo strazdo melodingų giesmių, stebėkite…

Medžių šaknų takas

Medžių šaknų „kopėčios“ sujungia Karoliniškių apžvalgos aikštelę ir vienišą kalno suoliuką.…

Karoliniškių apžvalgos aikštelė

Nuo šios aikštelės atsiveria puiki miesto panorama, Vingio parkas. Po kojomis teka Neries upė, čia…

Karoliniškių griova

Šioje itin gilioje aukštais stačiais smėlėtais šlaitais griovoje, kur gamtos tiltus tiesia nuvirtę…

Juodasis strazdas ir strazdas giesmininkas

Šių paukščių giesmės Jus lydės visame miške. Strazdai didesni už varnėnus. Juodojo strazdo patinas…

Karietaitė

Nors paukštis labai mažas – kaip nykštys ir sveria tik apie 10 g, bet priskiriamas prie garsiausiai…

Žalioji, pilkoji pečialindos

Šie vikrūs paukščiai mažesni už naminį žvirblį. Kartais be žiūronų sunku jas pamatyti, nes mėgsta…

Intelektualiosios pilkoji varna ir kuosa

Šie paukščiai dažnai matomi mieste. Varnos apdare vyrauja pilka ir juoda spalvos. Uodega ir sparnai…

Plikakalnio atodanga

Didžiausia parko įžymybė – Plikakalnio atodanga. Tai antra pagal aukštį (58 m) Lietuvoje atodanga,…

Atodangos skardis

Atodangos skardyje anksčiau urvus rausdavo ir perėdavo vienas gražiausių Lietuvos paukščių –…

Upinė žuvėdra ir rudagalvis kiras

Žemiau atodangos galima pamatyti žuveles gaudančius rudagalvius kirus ir upines žuvėdras. Šiuos…

Instrumentų karalius

Istorijose galima pamatyti (ar išgirsti) didžiausius ir mažiausius, seniausius barokinius ir naujausius sostinės vargonus, taip pat čiulbančius paukščių balsais ar net turinčius kamščiatraukį registre, sužinoti, kur yra daugiausia vargonų, o kur jų garsas skamba ilgiausiai.

„Vargonai vadinami instrumentų karaliumi, nes gali atstoti visą orkestrą. Jie įprastai siejasi su bažnyčia ir liturgija, tačiau rengdama šį maršrutą pirmiausia galvojau apie vietas, kur galima pasiklausyti ir pasaulietinės vargonų muzikos. Ne visi žino, kad vargonus galima rasti ne tik bažnyčiose ir filharmonijoje, bet ir muziejuose“, – pasakoja maršruto autorė Rasa Pangonytė.

Gruodžio 12 d. rengiamas šio maršruto pristatymas ne tik aplankant kelias įtrauktas stoteles, bet ir klausant vargonų muzikos. Registracija į renginį bus paskelbta gruodžio 9 d. socialiniame tinkle Facebook.

testas

Metų egzaminas

Tikriems miestinėtojams ,,Neakivaizdinis Vilnius“ paruošė iššūkį – egzaminą su klausimais apie 12 ryškiausių ir įdomiausių sostinės metų naujienų. Tarp jų – užuominos apie aukščiausią Baltijos šalyse dirbtinę bangą, vieną didžiausių pramogų arenų Europoje, tūkstančio pliušinių meškiukų muziejų, vienintelę Vilniuje mineralinio vandens biuvetę, naujas neofreskas, muziejus, kavines ir kt. Tiksliausiai atsakiusių visus klausimus lauks dovanos. Visų kitų – parengtas sąrašas, ką Vilniuje naujo būtina aplankyti šventiniu laikotarpiu arba kitąmet.