Kai 1809 m. Vilniaus Dūma Antakalnio miškuose paskyrė beveik 4 ha plotą karo ligoninės kapinėms, niekas negalėjo numanyti, kad po dviejų šimtmečių šios kapinės bus vadinamos prestižinėmis, o jose ilsėsis iškiliausi Lietuvos žmonės.
XIX a. pab. šioje vietoje buvo trejos kapinės: karo ligoninės, našlaičių kapinės, kuriose buvo laidojami kariai katalikai, o vėliau ir įvairiomis aplinkybėmis mirę neturtingi miesto bei apylinkių gyventojai, ir rytinėje dalyje esantys karių kapai. XX a. pr. visas trejas kapines imta vadinti Antakalnio karių kapinėmis, dabar – tiesiog Antakalnio.
Žymius kultūros, meno ir mokslo veikėjus Antakalnio kapinėse pradėta laidoti 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jiems paskirtas 25 kapinių kvartalas ilgainiui gavo Menininkų kalnelio vardą. Pirmasis kalnelyje amžino poilsio atgulė skulptorius Juozas Mikėnas. Menininkų panteonu vadinama dalis nuosekliau pradėta formuoti 8 deš. pr., kai netoli J. Mikėno, kitapus takelio, atgulė rašytoja Ieva Simonaitytė, skulptorius Jonas Švažas, operos solistė Jelena Čiudakova, poetas Paulius Širvys. Nuo to laiko menininkų kalnelyje laidojama pagal tarpininkavimo raštus, kuriuose išvardyti velionio nuopelnai ir jo valstybiniai apdovanojimai.
Nors kalnelis aiškiai išsiskiria Antakalnio kapinių peizaže, nubrėžti griežtą menininkų panteono ribą būtų sudėtinga. Dalis garbingų asmenybių palaidota kitapus Menininkų kalnelio, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo. Čia ilsisi dirigentas Saulius Sondeckis, ši vieta pasirodė mielesnė ir poeto Justino Marcinkevičiaus, režisieriaus Arūno Žebriūno šeimoms. Dėl politinių peripetijų Menininkų kalnelyje nerasime žinomo poeto Eduardo Mieželaičio ar rašytojo Juozo Baltušio bei jo žmonos garsios aktorės Monikos Mironaitės.
Lietuvos kultūros istoriją liudijantis Menininkų kalnelis – nuolat lankoma vieta. Žmonės čia ateina vedini skirtingų tikslų. Kai kurie aplanko tik savo artimuosius, kiti ieško konkretaus kapo, treti lėtai vaikštinėdami stabteli prie kiekvienos pažįstamos pavardės ar įdomesnio paminklo. Daugiausia dėmesio sulaukia jaunesni, taip pat į amžinybę neseniai išėję menininkai. Kaip pagarbos ženklas ant kapo paliekama žvakelė ar gėlės žiedas, tačiau kartais kapinių prižiūrėtojai nustemba ant vieno kito rašytojo kapo radę ir bohemiškos dvasios lankytojų paliktų ženklų, pavyzdžiui, gėrimų.
Unikalią šios vietos atmosferą sustiprina ir meniški antkapiniai paminklai. Čia galima rasti Gedimino Jokūbonio, Stanislovo ir Algirdo Kuzmų, Broniaus Punziaus, Broniaus Vyšniausko ir kitų žymiausių šalies skulptorių kūrinių. Deja, kai kuriuos antkapinius paminklus – operos solistės J. Čiudakovos, žurnalisto Vito Lingio – šiandien matome nutolusius nuo skulptoriaus idėjos. Kaip ir kitų kapinių, Menininkų kalnelio neaplenkė metalo vagys.
Per daugiau nei pusšimtį metų kalnelis keletą kartų praplėstas, tačiau numatant, kad vietos netrukus vėl pristigs, Menininkų kalnelis vėl plečiasi. Pagal parengtą projektą netrukus jis įsilies į šiaurinėje dalyje, Šilo g. link, esantį mišką.
Kviečiame pasivaikščioti po Menininkų kalnelį ir prisiminti amžinojo poilsio vietą čia radusius žmones – kelis šimtus skirtingų asmenybių, nepakartojamų menininkų, kuriuos suvienijo kultūra. Ilgiau stabtelėjome prie pusšimčio, atstovaujančių skirtingoms kūrėjų kartoms ir keturioms meno sritims: muzikai, literatūrai, dailei ir teatrui.
