Vilniaus istorinis centras – sostinės ir visos Lietuvos valstybės lopšys. Vietovė, kuri savo politine įtaka, architektūros turtingumu, meno kūriniais ir visomis čia susiformavusiomis kultūros bei mokslo idėjomis yra itin reikšminga ne tik Lietuvos, tačiau ir plataus Rytų Europos regiono istorijoje.
Ši 352 ha užimanti teritorija į UNECO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 1994 m., taip pripažįstant jos išskirtinę visuotine vertę. Vilniaus istorinis centras yra reikšmingas per penkis šimtmečius organiškai išsivysčiusio miesto pavyzdys. Čia išlikęs viduramžiams būdingas spindulinis gatvių tinklas, didelė vertingų pastatų įvairovė, tik vietomis stipriau paliesta karų ir okupacijos žalos. Dalis pastatų išsaugojo kelis kultūrinius sluoksnius – kintant stilistikai jie buvo perstatomi, tad šiandien įdomu stebėti kai kuriuose pastatuose atsiskleidžiančią architektūrinę mozaiką.
Svarbu, jog miestas nuo seno garsėjo atvirumu kitoms kultūroms – tai mums šiandien primena išlikę skirtingų religinių konfesijų maldos namai. Jau XIV a. pradžioje, kai Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, kunigaikštis Gediminas savo laiškuose kvietė į Lietuvos sostinę atvykti įvairiausių profesijų atstovus ir atvėrė duris skirtingoms kultūroms. Prie Vilniaus augimo reikšmingai prisidėjo ne viena tauta – žydai, rusėnai, lenkai, totoriai ir kt.
Tad kviečiame Jus leistis į kelionę po viduramžius menantį gatvelių tinklą. Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje (teikiama Pasaulio paveldo komitetui) išskiriami šeši pagrindiniai architektūriniai ansambliai – juos visus (ir ne tik!) aplankysite keliaudami siūlomu maršrutu. Didinga architektūra, subtiliai susipynę gotikos, renesanso ir baroko statiniai atskleis jums daugiakultūrio miesto istorijas.
