Vilnius – pasauliui atviras miestas, neįsivaizduojamas be lietuvių kalbos, tačiau taip buvo ne visada. Kai XIII–XV a. lietuviai vieninteliai iš baltų sukūrė savo valstybę, lietuvių kalba buvo tik šnekamoji.
Su Vakarų Europa susirašinėta lotyniškai, o su Rytų Europa – senąja kanceliarine slavų kalba. Lietuvių rašomoji kalba atsirado apie XVI a., bendrinė lietuvių susiformavo XIX a. pab. – XX a. pr. Bėgant amžiams keitėsi požiūris į lietuvių kalbą, jos vartosenos erdvė, pamažu keitėsi ir pati kalba. Prieš tapdama tokia, kokia yra dabar, lietuvių kalba nuėjo sudėtingą kelią. Vilnius yra viena svarbiausių šio kelio stočių. Šiame mieste dėtos didžiulės pastangos įtvirtinti lietuvių kalbą kasdieniame ir oficialiame gyvenime, įteisinti ir išsaugoti. Viskas svarbu – lietuviškos maldos, gramatikos, žodynai, laikraščiai, mokymosi ir mokslo įstaigos, bibliotekos, kalbai atsidavę žmonės. Eidami Kalbos keliu rasite įkvėpimo pažinti save, savo kalbą ir miestą.
Ką sužinosi / pamatysi šiame maršrute?
- Kas sieja Martyną Mažvydą ir Odesą?
- Kokius įžadus ir kur davė Simonas Daukantas?
- Kokio žymaus politiko senelis yra Jonas Jablonskis?
- Kokiomis aplinkybėmis su būsima žmona susipažino prezidentas Antanas Smetona?
